Aleksandras Duginas – „Pasaulinės vyriausybės ideologija“

Aleksandras Duginas – „Pasaulinės vyriausybės ideologija“

Šiame 1991 m. rusų akademiko, antiglobalisto ir tradicionalisto, Aleksandro Dugino parašytame straipsnyje aptariama vadinamosios Naujosios Pasaulio Tvarkos (NPT), kaip įsigalėjusios globalistinės pasaulio sistemos, ideologija ir siekiai; iškeliama natūrali išvada, kad norint kautis prieš globalizmą būtina iškelti ir priešingą ideologiją. Taip pat palaikoma vadinamosios politinės dešinės (autoriteto, nacionalizmo ir tradicinių vertybių) bei ekonominės kairės (antikapitalizmo ir socializmo) sintezė.

Pažymėtina ir tai, kad su pasauline vyriausybe galime sieti tiek garsiuosius Siono protokolus, tiek ir mums gerai žinomo Soroso propaguojamos pasaulinės atvirosios visuomenės siekius.

„Nacionalisto biblioteka“ yra anksčiau išleidusi Aleksandro Dugino teksto apie globalistų pasaulinius geopolitinius modelius lietuvišką vertimą. Jį galite skaityti čia:

http://ltnacionalistas.wordpress.com/2013/06/27/aleksandras-duginas-globalinis-judejimas-ir-jo-priesai/

„PASAULINĖS VYRIAUSYBĖS IDEOLOGIJĄ“ ORIGINALO (RUSŲ) KALBA GALITE SKAITYTI PASPAUDĘ NUORODĄ:

http://arcto.ru/article/409

STRAIPSNIO VERTIMAS Į ANGLŲ KALBĄ:

http://arctogaia.com/public/eng-ed2.htm

PASAULINĖS VYRIAUSYBĖS IDEOLOGIJA

„Į pasaulį priavalo ateiti iškrypimas, bet nelaimė bus tiems, kurių dėka jis ateis.“

Pasibaigus Persijos įlankos karui beveik visa masinė žiniasklaida Rusijoje bei Vakaruose į bendrą diskursą įtraukė Džordžo Bušo (vyresniojo -red. past.) sugalvotą, o paskui ir politikų kaip Gorbačiovas bei Jelcinas naudotą „Naujosios Pasaulio Tvarkos“ (NPT)  formulę. Vienos pasaulinės vyriausybės sukūrimu grįsta NPT, kaip džiugiai pripažino Trišalės Komisijos ir Bilderbergo liaupsintojai, yra ne šiaip tam tikros „okultinės“ valdančiosios bankininkų klikos politinio ir ekonominio viešpatavimo klausimas. Ši tvarka remiasi konkrečios ideologijos globaline pergale, tad ši koncepcija reiškia ne tik galios priemones, bei ir  „ideologinę revoliuciją“, sąmonės  „perversmą“,  „naują mąstyseną“. Globalistų neaiškios formuluotės, pastovus slapukavimas ir atsargumas ir tyčinis paslaptingumas iki paskutinės akimirkos neleidžia įžvelgti šios ideologijos, kurią jie nusprendė primesti pasaulio tautoms, kontūrų. Ir tik po Irako, lyg pagal kažkieno duotus įsakymus, buvo nuimti tam tikri draudimai ir pasirodė daugelis leidinių, pradėjusių daiktus vadinti tikraisiais vardais. Tad pabandykime grupės  Элементы („Elementų“) redakcinės kolegijos narių atliktos analizės pagrindu bendriausiais įmanomais bruožais apibrėžti NPT ideologijos pagrindus.

NPT reprezentuoja eschatologinį, mesianistinį projektą, gerokai peržengiant ankstesnių istorinių žemiškų istorinių utopijų – antai protestantiškojo judėjimo Europoje, arabų kalifato ar pasaulinės komunistinės revoliucijos – mastus. Galbūt šie utopiniai projektai pasitarnavo kaip preliudijos galutinei globalizmo formai, kaip integracinių mechanizmų, vadovybės struktūrų veiksnumo, ideologinių prioritetų, taktinių metodų ir tt. bandymai. Padėjęs tai į šalį, įsiurbdamas protestantizmo, eschatologinių erezijų, komunistinių revoliucijų ir praėjusių amžių geopolitinių kataklizmų patirtį, šiuolaikinis globalizmas paaštrino savo galutinę formuluotę, pagaliau nustatydamas kas ankstesnėse formose buvo pragmatiška ar dėl atsitiktinumo ir kas iš tiesų sudarė pamatinę istorijos tendenciją kelyje į NPT. Po ištisos serijos svyravimų, neaiškumų, pragmatinių žingsnių ir taktinių aptemimų, šiuolaikinis globalizmas pagaliau suformulavo savo pamatinius principus šios įtemptos situacijos atžvilgiu. Šie principai gali būti apibūdinami keturiais lygmenimis:

  1. Ekonominiu: NPT ideologija suponuoja visišką ir privalomą liberaliosios kapitalistinės rinkos sistemos įtvirtinimą visoje planetoje nei kiek neatsižvelgiant į kultūrinius bei etninius regionus. Visos „socializmo“, „socialinio ar nacionalinio teisingumo“ elementus nešančios socioekonominės sistemos privalo būti visiškai sunaikintos ir pakeistos į „visiškai laisvos rinkos“ visuomenes. Visi ankstesni globalizmo flirtai su „socialistiniais“ modeliais prieina visišką galą ir vieninteliu ekonominiu viešpačiu pasaulinės vyriausybės valdomoje planetoje tampa rinkos liberalizmas.
  2. Geopolitiniu: NPT ideologija teikia besąlygišką pirmenybę geografinius ir istorinius Vakarus sudarančioms šalims prieš Rytų šalis. Netgi santykinai Vakarietiškos vienos ar kitos šalies vietos atveju, preferencija visada atitiks ne rytinei kaimynei, o tai, kuri arčiau Vakarų. Anksčiau panaudotas geopolitinis aljansas tarp Vakarų ir Rytų prieš Centrą (pavyzdžiui, kapitalistinių Vakarų ir komunistinės Rusijos prieš nacionalsocialistinę Vokietiją) šiuolaikinio globalizmo nebenaudojamas. Vakarų orientacijos geopolitinis prioritetas tampa absoliutus.
  3. Etniniu: NPT ideologija reikalauja visiško rasinio, nacionalinio ir kultūrinio tautų sumaišymo, teikdama pirmenybę didelių miestų kosmopolitizmui. Anksčiau globalistų kovoje prieš imperinio pobūdžio „didesnįjį nacionalizmą“ naudoti nacionaliniai ir mini – nacionaliniai judėjimai bus lemiamai numalšinti ir šioje tvarkoje jiems vietos neliks. Pasaulinė vyriausybė visais lygmenimis orientuosis į maišymąsį, kosmopolitizmą, tautų katilą ir tt.
  4. Religiniu: NPT ideologija ruošiasi tam tikros mistinės figūros atėjimui į pasaulį, kurios pasirodymas turėtų aštraiai pakeisti planetos religinę – ideologinę sceną. Patys globalizmo ideologai įsitikinę, kad tuo turimas omeny naujos religijos įstatymus žmonijai atskleisiančio ir daugelį stebuklų atliksiančio Moshiah, mesijo, atėjimas į pasaulį. Pasibaigė era, kurioje globalistai naudojosi ateistinėmis, racionalistinėmis ir materialistinėmis doktrinomis. Dabar jie skelbia „naujo religingumo“ amžių.

Būtent toks vaizdas kyla iš naujausių Trišalės komisijos, Bilderbergo klubo ir Amerikos Užsienio reikalų komiteto ideologų ir kitų skirtingais lygmenimis internacionaliniam globalizmui tarnaujančių autorių pareiškimai: pradedant „neospiritualizmu“ ir baigiant konkrečiais ekonominiais ir struktūriniais pragmatiškų technokratų planais. Kruopštus keturių pasaulinės vyriausybės ideologijos aspektų studijavimas yra daugelio rimtų tyrimo projektų ir darbų reikalas, kurių dalis, tikimės, pasirodys ateities „Elementų“ numerių puslapiuose. Bet dabar norėtume sutelkti dėmesį į kelis aspektus.

Pirmiausia yra būtina pažymėti, kad ši ideologija negali būti apibrėžta nei kaip „kairioji“, nei kaip „dešinioji“. Tuo labiau, joje egzistuoja esminis ir sąmoningas dvejų su polinėmis politinėmis tikrovėmis susijusių sluoksnių uždėjimas. NPT yra radikaliai ir nuosekliai „dešinioji“ ekonominėje plotmėje, nes ji teigia absoliutų privatinės nuosavybės pirmumą, visiškai laisvas rinkas ir individualistinių geismų triumfą ekonomikoje. Tuo pačiu, NPT yra radikaliai ir nuosekliai „kairioji“ kultūriniame – politiniame fronte, kadangi kosmopolitizmo, maišymosi ir etinio liberalizmo ideologija tradiciškai priklauso „kairiųjų“ politinių prioritetų kategorijai. Ši ekonominės „dešinės“ ir ideologinės „kairės“ kombinacija sudaro globalistinės strategijos koncepcinę ašį. Ši dviprasmybė pasireiškia net pačioje „liberalizmo“ sąvokoje, kuri ekonominėje plotmėje pasisako už „visiškai laisvas rinkas“, bet ideologinėje plotmėje pasisako už „nuosaikią lengvabūdiškumo ideologiją“. Šiandien galime pateisinamai teigti, kad pasaulinė vyriausybė savo diktatūrą pagrįs ne kokiu nors tipišku „totalitarinės tironijos“ modeliu, o „liberalizmo“ principais. Atrodo, kad būtent šiuo atveju siaubinga NPT vadinama eschatologinė parodija pasieks tobulybę ir bus užbaigta.

Antra, Vakarai, stovėdami NPT geopolitinių teorijų priešakyje kaip pusrutulis, kuriame leidžiasi Saulė, istorijos Saulė, įgija ir strateginio, ir kultūrinio modelio vaidmenį. Vykstant paskutinei globalistinių projektų įgyvendinimo stadijai natūralus simbolizmas privalo visiškai atitikti geopolitinį simbolizmą, o anksčiau globalistų savo tikslams pasiekti naudoti geopolitiniai blokai, manevrai ir politiniai aljansai dabar pakeičiami visiškai aiškia geopolitine logika, kurią gali suprasti netgi ir kvailys.

Trečia, mesijas, kurio atėjimui turi padėti viską apimančios globalistinės institucijos, iš įvairių religinių srovių, antai stačiatikybės ir islamo pozicijų aiškiai ir be abejonės yra susijęs su blogąja Antikristo figūra. Kaip seka iš pačios apokaliptinės dramos logikos, paskutinės kovos eigoje susidūrimas įvyks ne tarp to, kas šventa ir profaniška, ne tarp religijos ir ateizmo, o tarp religijos ir pseudo – religijos. Todėl pasaulinės vyriausybėsMoshiah yra ne šiaip „kultūrinis modelis“, naujas „socialinis modelis“ ar „groteskiška utopija“, o kažkas daug rimtesnio, tikresnio ir baisesnio.

Yra visiškai akivaizdu, kad globalizmo ir NPT priešininkai („Elementų“ redkolegija save tokiais ir laiko) privalo priimti šios ideologijos atžvilgiu radikaliai neigiamą poziciją. Tai reiškia, kad pasaulinei vyriausybei ir jos planams būtina priešpastatyti alternatyvią ideologiją, formuluojamą paneigiant NPT doktriną.

Ši ideologija yra radikaliai nusistačiusi prieš globalizmą ir taip pat gali būti apibūdinama keturiais lygmenimis:

  1. Ekonominiu: socialinio teisingumo, socialinės apsaugos, bendruomeniškumo ir nacionalinio faktoriaus pirmumu gamyboje ir paskirstyme.
  2. Geopolitiniu: aiškia orientacija į Rytus ir solidarumu su labiausiai į Rytus nutolusiais geopolitiniais sektoriais, atsižvelgiant į teritorinius konfliktus ir tt.
  3. Etniniu: ištikimybe nacionalinėms, etninėms ir rasinėms tradicijoms bei tautų ir valstybių savybėms su ypatingu pirmumu „didžiajam nacionalizmui“, priešingai nei separatistinių tendencijų mini – nacionalizmams.
  4. Religiniu: atsidavimu originaliosioms ir tradicinėms religinėms formoms – svarbiausia, stačiatikybei ir islamui – kurios NPT „naująjį relegingumą“ ir Moshiahtapatina su nelabiausiu eschatologinės dramos žaidėju – Antikristu (arabiškai –Dadjal).

Antiglobalistinės ideologinės kovos frontas taip pat savyje privalo sujungti „kairiųjų“ ir „dešiniųjų“ ideologijų elementus. Mes privalome būti „dešiniaisiais“ politiškai (kitaip tariant, nacionalistais, tradicionalistais ir tt.) ir „kairiaisiais“ ekonomiškai (kitaip tariant, socialinio teisingumo šalininkais, socialistais ir tt.). Iš tiesų, pati ši kombinacija yra ne kokia konvencinė ar arbitriška politinė programa, o būtina sąlyga šioje kovos stadijoje.

Rytams teikiama geopolitinė pirmenybė mus įpareigoja visiškai atmesti kartais po bloga ir visiškai nesavalaike Europos dešinės įtaka esančiai rusų dešinei būdingas „antiazijatiškas“ nuotaikas. „Antiazijatiškumas“ papuola tiesiai į NPT rankas.

Ir, pagaliau, būtinas ir svarbiausias antiglobalistinės kovos elementas yra ištikimybė Stačiatikių bažnyčiai ir bažnyčios tėvų mokymams, kadangi šios kovos esmė yra tikrojo Dievo, tiesos, „palaimos“ pasirinkimas. Ir niekas negalės mūsų išelbėti nuo klaidinančio žavesio, nuodėmės, pagundos ir mirties šioje siaubingoje kelionėje, išskyrus Dievo Sūnus. Mes privalome tapti Jo palyda, Jo kariuomene, Jo tarnais ir Jo misionieriais. Pasaulinė vyriausybė yra paskutinis tamsos pasaulio sukilimas prieš Dieviškumą. Neilga bus jų triumfo akimirka. Amžinas bus džiaugsmas tų, kurie susivienys į „paskutiniųjų kovotojų už Tiesą, Laisvę ir Dievą“ gretas.

Tikrasis Teisėjas ateis netikėtai.

- Aleksandras Duginas, 1991 m.

http://ltnacionalistas.wordpress.com/2013/07/17/aleksandras-duginas-pasa...