Apie Ukrainos įvykių esmę

Rusų profesorius, geopolitikos ekspertas bei antiglobalistas, Aleksandras Duginas, neseniai padarė trumpą, bet turiningą pareiškimą dėl Ukrainos įvykių bei pačios situacijos, kuriuo verta pasidalinti ir su mūsų skaitytojais bei bendražygiais.

Tekste Duginas nušviečia faktą, kad vadinamaisiais Ukrainos nacionalistais gana ciniškai ir, vis dėlto, išradingai naudojasi globalistinės liberalų ir JAV hegemonijos jėgos – šis faktas yra ypač aktualus, kai tokia milžiniška mūsų tautiečių dalis, deja, yra suklaidinti isteriškai Euromaidaną palaikančios žiniasklaidos (tame tarpe ir tariamai tautiškų jėgų pozicijų).

ALEKSANDRAS DUGINAS UKRAINOS ĮVYKIŲ KLAUSIMU

„Tikrasis žaidimas Ukrainoje – tai (anti) Euromaidaną sankcionavusių ir rėmusių liberalų pergalė. Vedantys (anti) Euromaidano karą tikrai nėra komunistai. Dauguma jų yra provakarietiški liberalai su (labai ypatingais) fašistais. Ateityje Vakarai galėtų normaliai pripažinti liberalus (o ne fašistus).

Be Vakarų pagalbos atvirai Rusijai priešiška fašistinė Ukraina būtų pasmerkta iš karto sprogti. Situacija yra lygintina su Kroatijos atveju: Vakarai pasinaudojo kroatų nacionalistais prieš serbus, o po to juos žiauriai represavo ir iškeitė į liberalus.

Tad mes turime reikalą ne su fašizmu jo grynojoje formoje, o su instrumentalizuotu (iškreiptu) fašizmu. Ir tai yra svarbu: jis iš esmės instrumentalizuojamas (manipuliuojamas, už nosies vedžiojamas) liberalų. Todėl Ketvirtoji politinė teorija yra prieš Maidaną: ne todėl, kad jis būtų fašistinis, o todėl, kad jis yra liberalus, geopolitiškai atlanticistinis ir… su fašizmu neturintis nieko bendro.

Įsakymas panaikinti politinę modernybę yra pati Ketvirtosios politinės teorijos esmė. Tad kovą prieš liberalus turėtume matyti pragmatiškai su įvairiais ideologiniais sąjungininkais. Tačiau bet koks aljansas su liberalais bet kokioje situacijoje ir, atsižvelgiant į bet kokias aplinkybes, yra absoliučiai atmestinas bet kokiam Ketvirtąja politine teorija besivadovaujančiam asmeniui ar grupuotei.

Liberalizmas yra pati modernybės esmė. Ukrainos fašistai tegali nugalėti su liberalų pagalba ir priimdami jų darbotvarkę. Tad jie kovoja ne už Trečiąjį kelią, o verčiau – prieš jį – naikindami pačią tikrai nacionalistinio posūkio galimybę. Jie diskredituoja savo pačių reikalą. Kodėl? Neapykanta (rusams) yra svarbi, bet ji dar nepaaiškina viso žaidimo. Manau, kad čia egzistuoja paslėptas JAV (CŽV ir Soroso) planas instrumentalizuoti nacionalizmą visos Europos mastu.

Nacionalizmo bangos kilimas Europoje yra akivaizdus. Ir ateityje ji tik augs. Tęsdami tai, ką daro, liberalai sukurs visas sąlygas, palankias naujo europietiško nacionalizmo iškilimui. Tai yra liberalų valdžios šešėlis, jos antrininkas.

Tad mes matome Europos nacionalistinės stovyklos skilimą į dvi pusės: už Maidaną ir prieš Maidaną. Simpatijos Rusijai čia yra antraeilės. Mes neturime pervertinti jos svarbos. Yra du variantai:

1. Iškreiptas nacionalizmas (diriguojamas liberalų ir provokuojantis naują neapykantą tarp Europos tautų – ne tik tarp ukrainiečių ir rusų, bet tap pat ir tarp vengrų ir rumunų, tarp graikų ir makedonų, tarp airių ir anglų ir tt.), arba
2. Intelektualus nacionalizmas, paremtas konceptualia geopolitine ir istorine analize.

Antrojo varianto gairės yra suteikiamos geopolitinio kontinentalizmo (t. y. Eurazizmo) ir Ketvirtosios politinės teorijos, kaip sekančio žingsnio įveikiant senąjį nacionalizmą ir įveikiant jo buržuazinį ribotumą (tad ir tradicionalizmas prieš modernybę).

Vienintelis iš to sekantis ir logiškas nacionalizmas turėtų būti kuriamas visiško liberalizmo, JAV hegemonijos, Naujosios Pasaulio Tvarkos, atlanticizmo ir progresizmo  ir, pagaliau, globalinio kapitalizmo, kuris yra tautas žudančios sistemos branduolys, panaikinimo, pagrindu.

Todėl Kijevas yra tikrai svarbus. Kai kurios globalistinės grupuotės aiškiai suvokia savo planų nesėkmę. Vienintelis klausimas jiems: pakartoti tarpeuropinį karą – trečią po Pirmojo bei Antrojo pasaulinių karų.

Ir vėl „kruvinų rusų“ mitas, sanitarinis diržas Rytų Europoje, anglosaksų strategija suskaldyti Vokietiją ir Rusiją, kad laimėti jas abi.

Daugiau niekada! Europa turėtų būti vieninga. Rusai ir ukrainiečiai, vokiečiai ir prancūzai, rumunai ir vengrai, serbai ir kroatai turėtų vieni kitus suprasti.

Ir tarpeuropinis (t. y. toks, kuris supriešina Europos tautas) nacionalizmas yra paskutinė degraduojančios globalinės oligarchijos ir amerikietiškosios hegemonijos strategija. Sunaikinti (jei norite – dekonstruoti) liberalizmą yra pirmasis pagrindinis ir bendras tikslas. Tik po to galėtų būti klausiama apie kitus variantus (pavyzdžiui, ar rusai, ar ukrainiečiai) – bet ne anksčiau.“