Elmira gimė 1977 m. Tehrane. Ji rengia parodas savo šalyje, jos darbai buvo eksponuojami Kanadoje, Prancūzijoje.

1998 Irano jaunųjų menininkų festivalyje ji pelnė pirmąjį prizą,

Festivalyje „Festival/Shiraz/Fars/Iran“ 2000-aisiais ji taip pat buvo apdovanota pagrindiniu prizu. O 2008-aisiais Aštuntojoje Tehrano Keramikų bienalėje pelnė specialųjį prizą.

Elmira Shokr Pour yra plataus profilio meninkė, realizuojanti save įvairiose srityse. Ji yra išleidusi knygų, kurių tematika - moteris ir jos pasaulis- „Mitologinė Arijų moteris“, „Moteris nuo senovės Persijos laikų iki šių dienų“. Jos tiriamosios publikacijos senovės Irano moters tema buvo spausdinamos žurnale „Kahkeshan“ („Galaktika“) Tehrane.

Aš, Elmira Shokr Pour, gimiau ir užaugau Tehrane. Čia mokiausi ir universitete. Nuo pat vaikystės mėgau meną, kaip ir visi vaikai, mėgau svajoti ir ką nors įsivaizduoti. Ta aplinka, kuri supo mane, vėliau tapo mano meno objektais. Moterys - mamos, motinos, besilaukiančiosios - jos man padėjo rasti kelią į kūrybą. Per jas išmokau reikšti savo jausmus, norus ir paversti juos matomais kitiems žmonėms. Visada tapau pirmiausia save, tada seka visas likęs supantis pasaulis, žmonės, gamta. Forma, linija, spalva, simboliai padeda kurti menininko pasaulį, pripildyti jį formų, šešėlių, garsų ir jausmų. Iš tikrųjų vaikystės aplinka ir patyrimas man tapo labai svarbiu įrankiu, padėjusiu išsiskleisti tapyboje.

Kokį meną tu kuri?

Žiūrint, kokia technika dirbu. Greta tapybos mokiausi keramikos ir stiklo meno, šešeris metus rengiau parodas ir dalyvavau įvairiuose projektuose. Šiuo metu esu labiau susitelkusi ties tapyba.

Kaip apibūdintum savo kūrybą?

Savo kūrybą galėčiau apibrėžti suskirstydama ją į temas. Pirma – tapyba, gimusi iš mano gilių vaikystės prisiminimų, antra - moters identiškumas, trečia- moters vaidmuo ir vieta Irano visuomenėje.

Tapydama stengiuosi suprasti ne tik save ir savo prigimtį, bet taip pat įsigilinti į moters situaciją. Šios serijos darbuose vaizduoju moterį, besišypsančią keista mistiška šypsena, tai – moteris, dėvinti kaukę. Tapau mėlyna, pilka, violetine, juoda spalvomis, norėdama pabrėžti tamsias nuotaikas ir sukurti tylaus noktiurno aplinką. Gyvenimas šiuose darbuose tarsi pusiau gyvas, pusiau sustingęs, lyg stabtelėjimo akimirka, kai vyksta kova dėl išgyvenimo.

Mano kūrybai didžiulę įtaką yra padariusios senovės Irano mitologijos sakmės, kuriomis per savo kūrybą galiu dalintis. Aš kaip menininkė jaučiu, kad tapydama tarsi kuriu dar vieną pasaulį aplink save ir, suvokdama jį, dalinuosi juo su žiūrovais.

Koncentruodamasi į moters įvaizdį, jos kasdieninį gyvenimą, atskleidžiu, kad moteris yra gyvenimo šaltinis ir didžiausia gamtos paslaptis - ypatinga, mistiška, fenomenali, ir tai yra  nenuostabu, kad Irano mitologijoje ji tokia ryški .

Vėlesnėje mano kūryboje tas misticizmas tarsi nušvito, nes į jį isiliejo natūralaus gyvenimo aspektai. Žmogus, jo aplinka kasdienio gyvenimo elementai, jų suvokimas tarsi parodė ryšį tarp Meno ir Kultūros.

© Elmira Shokr Pour, 100x100 cm, drobė, aliejus.

Ką reiškia spalva tavo kūryboje?

Spalva mano kūryboje reiškia labai daug, tai tarsi mano nuotaikos portretas. Labai mėgstu mėlyną. Labai daug išsireiškimų, susijusių su šia spalva, išreiškiančių nuotaiką „dainuoti bliuzą“ (angl. blues „bliuzas“, blue „mėlynas“) „kartą, kai stoja mėlynas mėnulis“ ( labai retai) ir t.t. Tai man asocijuojasi su liūdesiu, bet pozityviu, kyla mintis, kad  kai kurie dalykai įvyksta labai retai, bet jie yra nuostabūs.

Koks paros laikas tau yra produktyviausias ir kelia daugiausia kūrybinių asociacijų ir inspiracijų?

Man labiausia patinka ankstyvas vakaras, tikrai nesu ryto žmogus.Vakaras ir naktis yra mano kūrybos metas, tada jaučiu yatingas vibracijas ir energiją.

Kas yra tavo kūrybos „tiltas“, kuris sujungia tavo idėją su kūriniu?

Tai piešiniai. Viską pradedu nuo piešinio, tada geriau suvokiu, kokią techniką naudosiu, kad geriau išreikščiau idėją.

© Elmira Shokr Pour, 100x100 cm, drobė, aliejus.

Papasakok apie savo nuostabią ir unikalią šalį.

Persų kultūra, kuria  didžiuojamės, yra viena iš seniausių ir  turtingiausių  civilizacijų pasaulyje. Joje gausybė įkvepiančios  literatūros paminklų, tūkstančiai poetų, rašytojų, puikios ir įspūdingos architektūros, gyvų papročių, kuriems daugiau nei 3000 metų, persų kalba - viena iš seniausių  pasaulyje - vis dar naudojama šiandien su galingiausiomis literatūros tradicijomis.

Persų poezija su Sa‘adi, Hafizo, Rumi ir Omaro Chajamo šedevrais yra gerai žinoma visame pasaulyje. Reikšmingas Irano indėlis į pasaulio kultūrą daugeliu atžvilgių yra gyvybiškai svarbus. Daugelis švenčių ir ritualų, pasklidusių po pasaulį, yra gimę Persijoje.

Kokie tavo mėgstamiausi Irano menininkai?

Shirin Neshat, Marjane Satrapi, Simin Behbahani, Darroudi. Visos jos - nuostabios Irano menininkės.

Koks yra moters dvasios dialogas su visata?

Žemė arba Visata man reiškia labai daug, tai Žemė Motina, kurios stiprybė moko mane gyventi. Mylėdama Ją mainais gaunu įkvėpimą savo kūrybai.

Kokie tavo kūrybos planai?

Noriu siekti didesnio profesionalumo, augti kūryboje, kurti ir plėtoti gilesnę savo kūrybos filosofiją. Kurti kuo daugiau paveikslų nėra mano tikslas. Noriu įsilieti į bendrą meno pasaulio tėkmę, nebenoriu būti vien tik nežinoma sala. Noriu plėsti savo pažinimo ribas ir augti dvasioje, žinau,kad tai įtakos mano meną ir aš galėsiu atskleisti daugiau ir įvairesnių išgyvenimų žiūrovams.

Ačiū už pokalbį ir iki susitikimo Lietuvoje.

© Elmira Shokr Pour, “Aš – moteris, dėvinti kaukę…”, 100x100 cm, akrilas.