Į laokratiją

Kapitalizme valdo kapitalistai. Socializme – darbininkų klasės, proletariato, atstovai. Nacizme ir fašizme – rasinis ar tautinis elitas, „naujoji aristokratija“. Pagal Ketvirtąją politinę teoriją valdyti turėtų tauta (rusiškai „narod“, kaip vokiškai „Volk“, o ne „gyventojai“/“liaudis“).

Šiuolaikinė Rusija – kapitalistinė. Tad ji valdoma kapitalistų. Taigi, ne tautos. Kad pastatytume Rusiją, kurią valdytų tauta, būtina įvykdyti antikapitalistinę (mažų mažiausiai – antioligarchinę) revoliuciją. Finansiniai magnatai turėtų būti atskirti nuo politinės valdžios. Ir tai yra pagrindinis dalykas. Kiekvienas turėtų pasirinkti – arba valdžia, arba turtas. Jei renkiesi turtą, užmiršk apie valdžią. Jei renkiesi valdžią, užmiršk apie turtą.

Revoliucija privalo vykti trimis stadijomis:

1. Ultimatumas visiems pagrindiniams oligarchams (šimtui Forbes sąrašo asmenų ir dar šimtui užsislaptinusių, bet visi žinome kas jie tokie); visų užsienio bei strateginės nacionalinės reikšmės kapitalų kontrolė per specialius organus.
2. Visų strateginės reikšmės stambių privatinių nuosavybių nacionalizacija.
3. Patriotiškų stambiojo kapitalo atstovų pavertimas valstybės tarnautojais, savanoriškai perduodančiais savo nuosavybę valstybei. Pilietinių teisių atėmimas iš tų, kurie mėgins išsaugoti kapitalą kad ir nestrateginiu, bet stambiu mastu (taip pat atimant ir balsavimo teisę, dalyvauti rinkimuose ir tt.).

Valstybė turėtų tapti tautos įrankiu. Ši sistema galėtų būti vadinama „laokratija“, tai yra, „tautos valdžia“ (graikiškai „laos“ – tauta).

Kruviname mūšyje dėl Ukrainos matome tikrąjį kapitalo veidą – stambusis Ukrainos kapitalas (oligarchai – Porošenko, Kolomojskij, Ahemetov ir tt.) vykdo genocidą prieš tautą; Rusijos oligarchai išduoda tautą sueidami į kriminalinį suokalbį su savo klasiniais partneriais Ukrainoje. Ir visa tai yra globalinės oligarchijos – pasaulinės kapitalistinės sistemos, kurios centras yra Jungtinėse Valstijose – interesas.

Dabar atsiskleidžia visas nesuderinamumas tarp Rusijos ir kapitalizmo. Arba Rusija, arba kapitalizmas. Tą geriausiai suvokia Novorusijos vadovai. Jie, būdami rusų tautos priešakyje, faktiškai ir pradėjo šią rusų tautos revoliuciją. Todėl būtent jie yra taip aršiai puolami chuntos samdinių šalininkų iš Ukrainos fašistų išgamų gretų, o taip pat ir liberalkapitalistinių elementų iš Rusijos penktosios bei šeštosios kolonų [„šeštąja kolona“ Duginas vadina dabartinį Rusijos finansinį elitą ir V. Putino esančius liberalų sluoksnius, pvz., Medvedevą ir pan. – red. past.]. Ir, svarbiausia, kad jie tapo egzistenciniais JAV ir pasaulinės vyriausybės priešais. Strelkovas, Gubarevas, Purginas, Pušilinas, Mozgovojus – metė įššūkį globaliniam kapitalui. Ir tą jie padarė vardan tautos. Šiuo atveju, vardan rusų tautos. Bet jei ukrainiečių tautos remėjai būtų nuoseklūs, jie būtų šios revoliucijos šalininkais, o ne apgailėtinais globalinio kapitalo samdinukais – kokiais jie dabarir yra. Pereidami į Novorusijos pusę, ukrainiečiai ne tiek atsisuktų į Rusiją ar rusų pusę, bet į tautos pusę, į Tautos iš didžiosios raidės pusę, kuri kovoja mirtiname mūšyje prieš pasaulinį kapitalą, į laokratijos (tautos valdžios) pusę.

http://ltnacionalistas.wordpress.com/2014/07/28/aleksandras-duginas-i-la...

Tad artėjanti kampanija prieš Kijevą ne tik atkeršys ir ne tik išvaduos senovės rusų žemes, bet ir bus kampanija prieš kapitalą už laokratiją, už tautos valdžią, už Tautos Valstybę. Nemanau, kad Rusijos oligarchija tai palaikys, ji negali nesuprasti, kad jos dienos – suskaičiuotos. Todėl ji taip isteriškai šaukia „nesiųskite karių“, nes Novorusijos pergalė neišvengiamai reikštų ir pačios rusijos atgimimą, tautos prabudimą. Tai yra desperatiškų mėginimų išduoti Novorusiją priežastis. Ši Rusijos oligarchijos ir jos viešųjų samdinukų agonija. Jų uždavinys – sunaikinti Novorusijos revoliucijos didvyrius – ne tik tautinės, bet ir socialinės revoliucijos didvyrius – ir sunaikinti juos kol jie dar neišaugo.